Vilniaus Turinys 1. ?vadas………………………………………………………………………………………………………………4 2. Teorinis pagrindas……………………………………………………………………………………………..5 3. Š.

Vilniaus universitetas

TARPTAUTINI? SANTYKI? IR
POLITIKOS MOKSL? INSTITUTAS

We Will Write a Custom Essay Specifically
For You For Only $13.90/page!


order now

 

 

Politikos moksl?
bakalauro programa

Tarptautiniai santykiai
ir j? teorijos

 

 

POVILAS RINKEVI?IUS

II kurso, 5 grup?s
studentas

 

 

Š.
Kor?jos branduolin?s programos problemos

 

 

DALYKO RAŠTO DARBAS

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Vilnius, 2017 m. Gruodžio
20 d.

 

PATVIRTINIMAS
APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUM?

 

 

Patvirtinu,
kad ?teikiamas semestro rašto darbas Š.
Kor?jos branduolin?s programos problemos; yra:

 

Atliktas mano paties ir n?ra
pateiktas kitam kursui šiame ar ankstesniuose semestruose;
Nebuvo naudotas kitame
Institute/Universitete Lietuvoje ir užsienyje;
Nenaudoja šaltini?, kurie n?ra
nurodyti darbe, ir pateikia vis? panaudotos literat?ros s?raš?.

 

 

 

Povilas Rinkevi?ius                                                                                                                     (parašas)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Turinys

 

1.    
?vadas………………………………………………………………………………………………………………4

 

2.    
Teorinis
pagrindas……………………………………………………………………………………………..5

 

3.    
Š.
Kor?ja ir realizmo idealogija……………………………………………………………………………6

 

3.1  Š. Kor?jos branduolin? problemos sprendimo
b?das?……………………………………….8

 

4.    
Išvados…………………………………………………………………………………………………………….9

 

5.    
Literat?ros
s?rašas……………………………………………………………………………………………10

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

?vadas

 

 

Akivaizdu, jog Šiaur?s Kor?jos
( Kor?jos Liaudies Demokratin?s Respublikos) branduoliniai planai ir ambicijos
yra vienos spar?iausiai augan?i? ne tik Ryt? Azijos regione, bet ir visame
pasaulyje. Pastaruoju metu Šiaur?s Kor?joje
ypa? padažn?jo vadinamieji branduolinio ginklo bandymai ir tyimai, kurie aiškiai
implikuoja šios srities ženkl? pažangos vystym?si valstyb?s teritorijoje ir už
jos rib?.1 Tod?l
neatsitiktinai vienu iš svarbiausi? ir daugiausiai nagrin?jam? klausim? tarptautini?
santyki? kontekste tapo saugumo situacija viso pasaulio atžvilgiu, o ypa? dabartin?ms
Šiaur?s Kor?jos „konkurent?ms”. Yra vis daugiau linksniuojama Š.Kor?jos ir jos branduolin?s
programos problema, ta?iau kaip
vienas JAV politikos apžvalgininkas yra pasak?s: „Pirmi žingsniai galvojant
apie problem? yra klausimas ar apskritai ta problema yra. Problemos be
sprendim? n?ra problemos, tai yra faktai.”2
Šiais žodžiais norima pasakyti, jog pats ginklavimasis ir branduolin?s
programos vystymas dar n?ra problema, reikia suvokti fakt?, jog ne tik Š. Kor?ja
kuria atominio ginklavimosi program?, pasaulyje yra šali? „milžini?”, kurios
taipogi primeta tokio tipo strategij?. Gali kilti ?vairi? klausim?, kad Š.
Kor?ja tik m?gina sudaryti gynybiniais planais paremt? sistem?,  ta?iau žvelgiant  per šiandieninio pasaulio prizm?, yra ?tempta
situacija ir susir?pinimas d?l šios šalies karin?s pad?ties, kit? šali?
poži?riu ir nerimu.

Visgi dabartin? Š.
Kor?jos pad?tis tarptautin?je arenoje nedžiugina nei vienos valstyb?s ar tuo
labiau institucijos, kadangi 2017 met? rugs?jo m?nes? vyk? branduoliniai
bandymai suk?le itin didelius seisminius jud?jimus, kurie tur?jo ?takos žem?s
dr?b?jimams ir žmoni? gyvyb?ms.  Galima
teigti, kad naujai atsiradusi branduolin?
valstyb? bando pakeisti esamas žaidimo taisykles ir m?gina sutrikdyti pasaulio
pusiausvyr?, tod?l priešiškai ? tokius bandymus nusiteikusios šalys nuolaidžiavimo
politikos n?ra linkusios primesti. Didžiausia gr?sm? akivaizdi – Šiaur?s
Kor?jos lyderis Kim Džongunas yra itin nenusp?jamas, tod?l išlieka reali
tikimyb?, jog branduoliniai ginklai nebus tik išbandyti, o ir panaudoti
siekiant „nukenksminti” Š. Kor?jos priešininkus.

Vis d?lto, ži?rint konkre?iai per tartautini? santyki?
perspektyv?, šiame rašto darbe tikslingiausia b?t? Š. Kor?j? antrinti su
realizmo teorija, kuri mano manymu, labiausiai atskleidžia, kaip tokios
valstyb?s, situacij? internacionalin?je arenoje. O dar tiksliau – realizmo
princip? lyginti su H. Morgenthau iškeltomis šešiomis realizmo tez?mis, kurios
atspindi šalies atsivertim? ? toki? politin? tartautini? santyki? krypt?. Tod?l
šio rašto darbo tikslas – remiantis
realizmo konceptu, iššsiaiškinti ar Š. Kor?jos branduolin?s programos problema
vis dar yra likusi ties dvidešimto amžiaus tarptautin?s sistemos ginklavimosi
principu, ar išties? yra m?ginama primetin?ti karin? agresyvum? kitoms
valstyb?ms ir ar ši šalis apskritai yra gresm? pasaulio taikai.

 

 

Teorinis pagrindas

 

Kaip jau min?jau ?vado pabaigoje, šiame rašto darbe bandysiu
atskleisti pasirinkt? tem? naudodamasis realizmo paradigm?. Ši politin? kryptis
yra viena iš reikšmingiausi? tarptautin?s politikos teorinio pagrindo
tradicij?, ta?iau nepaisant nuolatin?s ?vairi? teorij? kaitos ir kitimo aspekt?,
raktiniai žodžiai: galia, j?ga, apdairumas, nacionalinis interesas ar anarchija
geriausiai apib?dina realizmo suvokim?.3 Svarbu
pamin?ti tai, jog valstyb?s yra unitariniai veik?jai. Kas vyksta valstyb?s
viduje – kokia jos santvarka, kokios veikian?ios insitucijos ar organizacijos –
 n?ra prasm?s kalb?ti. Realiai pagrindinis
valstybi? interesas – galios telkimas, o labiausiai diskutuojama šalies tarptautin?
problema yra saaugumo politika dar kitaip ?vairiuose realizmo tekstuose
vadinama tiesiog nacionaliniu saugumu, tad vienos valstyb?s galiai stipr?jant,
kitos valstyb?s galios suma ima maž?ti. Tarptautin? sistema akcentuojama kaip
kovos padarinys, kuriame niekada neišnyksta karo galimyb?, jos išvengti padeda
tarptautin? teis?, neformal?s susitarimai ar galios pusiausvyros mechanizmai.4 Visgi pat?
idealogijos teorin? pagrind? geriausiai apib?dina šios paradigmos atstovas ir
tarptautini? santyki? teoretikas Hansas Joachimas Morgenthau. Galia yra kertin?
realizmo koncepcijoje, o tokiu b?du yra išskiriama statin? ir dinamin? galios
s?vokos. Pasak jo, yra šeši realizmo principai, kurie geriausiai atskleidži?
teorin? pagrind? ir supratim?. Jo manymu, realizmo politin? dogm? galima
sutraukti ? šešias fundamentalias teorijos kryptis, kurios laikui b?gant buvo
paaiškintos ir suprastos.5  Pirmasis
jo iškeltas d?snis teigia, kad politika yra valdoma pagal objektyvius ?statymus,
kurie yra kil? iš žmogaus prigimties. Tai reiškia, kad politik?, palyginus su
visuomene, jas abi tvarko konkret?s objektyv?s d?sniai ir faktai, kurie gl?di
žmogaus pas?mon?je. Galima sustr?ktalizuoti ir taip, jog žmogaus objektyvumas
ar racionalumas gali paaiškinti tarptautinius santykius.6
Antrame d?snyje yra apib?dinamas politinio realizmo kelias per tartautinius
santykius ži?rint ?  galios ir intereso
jungt?. Papras?iau tariant, politika yra išreiškiama per galios didum?.7
Tre?iasis d?snis teigia, kad galios forma n?ra itin pastovi, bet kei?iasi
priklausomai nuo aplinkos. Realizmas per gali? išreikšt? interes? implikuoja
kaip objektyvi? ties?, ta?iau šiai paradigmai nesuteikia nekintan?ios prasm?s
idealogin?je plotm?je.8
Sekantis ketvirtasis d?snis, pasak Morgenthau,  nusako, jog politinis realizmas supranta
moralin? politinio veiksmo svarbum?. Tai reiškia, kad realizmo konceptas atmeta
visuotini? moralini? princip? naudojim? valstybiniuose veiksmuose, pati
valstyb? savo moralin? svarb? atmeta, d?l jai reiškimgo nacionalinio išlikimo
intereso.9
Penktame principe – neigiamas bendras valstybi? moral?s principas. Politinis
realizmas nelygina valstyb?s moral?s su pasaulyje vyran?iais moral?s
principais.10
Trumpai tariant – moraliniais klausimais yra diskutuojama tada, kai yra gaunama
kažkokia ap?iuopiama nauda atsižvelgus ? tos šalies interes? lauk?. Na ir
paskutiniame d?snyje, kalbama, jog politikos diapazonas pirmiau vis?.11
Galima teigti, kad visi reikalai turi b?ti perduoti politinei sri?iai, o
politinio realizmo teorija yra nepaneigiama atsžvelgiant ? politinius elementus
tarptautiniuose santykiuose. Tad remiantis politinio realizmo konceptu ir pateiktais principais,
m?ginsiu paaiškinti pagrindines Š. Kor?jos branduolinio ginklavimosi problemas
žvelgiant per realizmo paradigmos ir H. Morgenthau dogm? prizmes.

Š. Kor?ja ir realizmo idealogija

 

„Modernioje politin?je teorijoje kalbama
apie hipotetin? prigimtin? b?kl?, kurioje vyksta vis? karas su visais. Šioje
b?kl?je esan?ios žmoni? bendrijos bekariaudamos tarpusavyje iš principo
galiausiai tur?t? susinaikinti.”12
Tokiais žodžiais Vilniaus universiteto filosofas Vytautas Radžvilas apibendrina
modernios visuomen?s ginklavimosi politik?, kurioje visgi laim?toj? pabaigoje
neb?t? d?l tarpusavio susinaikinimo. Ta?iau kyla klausimas, kod?l Š. Kor?ja yra
prad?jusi branduolinio ginklo program? ir ar toks ?jimas bei jo panaudojimas
taipogi nenuvest? prie didesni? problem?, kurios ?velt? ir kitas šalis.
Atsakymas ? š? klausim?, tikriausiai, n?ra itin paprastas, ta?iau žvelgiant
konkre?iai ? Š. Kor?jos valstyb? ir jos vid?, akivaizdu, jog šalyje propagandos
lygis ir varžymo sistema atsiremia ? tiksl? realizmo atvej?, kuriame žmogus ir
pati gyvenimo sistema yra tik objektyv?s dalykai, tad siekiama totali valstyb?s
galios virš?n?. Stalinin?s diktat?ros (totalitarinio r?žimo) vadovaujamoje
valstyb?je bendradarbiavimo santykiai yra sietini tik su panašaus stiliaus
šalimis, ypa? Rusija, Vietnamu ar Kinija, kur taip pat vyrauja socialisnis
šalies valdymo modelis.13
Valstyb?je, kur yra ribojama žmogaus laisv?, veikia formalus parlamentas ir
rinkimai, be abejo, demokratinio modelio ieškoti neverta, tad visk? sutraukus ?
vien? bendr? Š.Kor?jos vienet?, atominio ginklo kuriama programa n?ra visiškas
atsitiktinumas. Pati Š.Kor?jos branduolin?s programos situacija galb?t n?ra
paremta tik saugumo sumetimams, siekiant neb?ti priklausomai nuo G7 ( didžiojo
septyneto šali?) ypa? JAV ar kit? „konkuren?i?”, valstyb? ?m?si konkre?i?
veiksm?.  Šios šalies branduolin?
programa atspindi tai, jog valstyb? tarptautin?
aren? vis dar traktuoja panašiai, kaip Šaltojo Karo metu, vis dar priešiškai
ži?rima ? Piet? Kor?jos ir JAV politin? bendradarbiavim?, tod?l po šio
laikotarpio vienu iš didžiausi? tarptautin?s bendruomen?s tiksl? tapo branduolinio
ginklo panaudojimas ir plitimas.14

 

 

 

Š. Kor?jos
branduolin? problemos sprendimo b?das?

 

Buv?s JAV prezidentas B. Obama, vienoje iš
savo kalb? užsienio politikos ratui, išreišk? Amerikos ?sipareigojim? siekti
pasaulio be branduolinio ginklo ir tai but? ?manoma ?gyvendinti, jei
branduolin? ginkl? turin?ios valstyb?s prad?s j? slopinti ir nusiginkluoti, o
šalys be branduolinio ginklo nesieks j? gauti.15 Ta?iau
negalima daryti išvados, jog visom šalim naudingas nusiginklavimas, nes galb?t
tokia valstyb?, kaip Š. Kor?ja, yra tiesiog nesuprasta tartautiniu mastu, kas
leidžia jai imtis tokio pob?džio priemoni?. Be to, Š. Kor?ja savo ginklavimosi
ir karinio pasiruošimo taktik? prad?jo ir vargu ar nusiteikusi jos tiesiog
atsisakyti, kadangi šalis galios išpl?timo princip? grindžia savomis
preferencijomis, kurios labiausiai panašios ? realizmo paradigmoje akcentuot?
antr?j? Morgenthau d?sn?, po kurio seka didesnis chaosas tarptautin?je arenoje
kartu su noru ?rodyti, jog šalis nusiteikusi tiek gynybos, tiek puolimo
atvejais. O panašu, kad tai yra kelias ? anarchiškos sistemos model?
tartautiniuose santykiuose ir aplamai veikian?iose institucijose. Taip pat yra
realu, kad branduolinio ginklo bei raket? bandymai atspindi ne tik vidin?
Š.Kor?jos politik?, bet ir kariuomen?s vaidmen? valstyb?s vidiniame gyvenime,
kuri neturi jokio noro vystyti geresnio ir pažangesnio valstyb?s socialinio ar
ekonominio pragyvenimo lygio, taip pat, glaudesnio ir taikesnio bendradarbiavimo
tarptautin?je arenoje.16 Iš
to seka dar vienas realizmo paradigmai b?dingas principas – iš savotiškos
baim?s kyla noras apsisaugoti, kaip ir prieš tai min?tame atvejy, Š. Kor?ja vis
dar gyvena praeitimi, t.y. Šaltojo karo laiku ir nenori apleisti savo karinio
rengimo, tad toks atvejis b?dingas politinio realizmo dogmai.17 Netgi
galima prid?ti ir K. Waltz teorij?, kurioje jis teigia, kad valstyb? siekia
išlikimo, o pasiekus toki? stadij?, visiško dominavimo.18

Tapatinant realizmo koncept? su Š. Kor?jos
„demokratija”, galima aiškiai suprasti, kad ši valstyb? yra itin atidžiai
atsivertusi ? nacionalin? valstyb?s interes?, kuris reiškia, jog jokie kit?
šali? ar tarptautini? organizavij? mechanizmai n?ra viršiau šalies prioritet? ?
kok? nors vykdom? komponent?. Pati Š. Kor?jos valstyb? dar iki šiol pažeidin?ja
nustatytus saugumo nutarimus, kurie visgi yra kertiniai m?statnt apie
tartautin?s arenos taisykles, šalis netgi nepripaž?sta jos sprendim?, o tai jau
yra keliantis klausim? komponentas.19 Jungtini?
Taut? Saugumo Taryba vienbalsiai smerkia Š. Kor?j? d?l balistini? raket?
bandym? ir branduolin?s programos vystymo Rytu Azijos regione, tod?l toks
nacionalinio intereso laikymasis itin aiškiai atsiremia ? realizmo galios
balanso laikym? šalies intereso pusei. Bandymas vis pl?sti savo karin? ir
branduolin? gali?, neatsižvelgiant ? šalies žmoni? socialin? gerov?, tapo Š.
Kor?jos vizitine kortele. Ar ši valstyb? yra gr?sme ir nesantaikos k?r?ja?
Manau galima sakyti, kad taip, kadangi augantis balistini? raket? bandym?
skai?ius, keliamos gresm?s kaimynin?ms šalims ir visam regionui tapo dažnu
akcentu kalbant apie šios šalies veikl? „pasaulio virtuv?je”. Neatmentant
fakto, kad bandymams dažn?jant, did?ja ir karin?s technikos tobul?jimas.20
Siekiamas nepriklausomos šalies vaidmuo dar kitaip tariant Š. Kor?ja atmeta
id?j? priimti kit? valstybi? pagalb?, nes pati šalis yra nusiteikusi tvarkyti
savo problemas savarankiškai ir nepriklausomai. O visgi pagalba šiai šaliai,
pasak tarptautini? santyki? specialist?, yra pakankamai reikalinga, ta?iau
atsargiai kalbama apie tokias bendradarbiavimo pozicijas, kadangi tai labai
lengvas kelias naujo konflikto link, ta?iau turb?t ir vienintelis realus kelias
kažkokio pasikeitimo tolimesn?je perspektyvoje. Potencialu, jog Š. Kor?ja
tiesiog neb?t? linkusi veltis ? konkre?ias diskusijas, o tuo labiau svarstysi
kokio nors pob?džio pagalb? ar valstyb?s valdymo pakeitimo plan?. Galb?t
pagrindin? problema yra šalies galva Kim Džongunas, galb?t tai šalies progreso
b?da, ta?iau nepanašu, kad valstyb?s vadovas greitu metu pasikeis, taip pat,
nepanašu, kad ?vykt? kardinalios permainos politin?je valdymo sistemoje ar
branduolin?s programos eigoje, kadangi visi šie dalykai, pasirodo, nelabai
telpa ši? dien? tarptautini? santyki? teorijos r?muose.   

 

Išvados

 

Kaip realizmo teorijos konceptas ir H.
Morgenthau principai parod?, svarbiausias prioritetas valstybei yra jos
nacionalinis saugumas ir jos galios balanso vystymas. Valstyb?s išlikimas yra
aukš?iausias valstyb?s tikslas, kuriuo yra negalima rizikuoti. Šiaur?s Kor?ja –
šalis, kuri siekia padidinti ar bent išlaikyti savo gali? tartautiniame
kontekste, ta?iau siekiant tokio tipo programos, atsiranda aplinkyb?s tarp valstybi?,
kurios tik ?neša ?tampos, o toliau tik intensyvesnio bei neišvengiamo karo
gr?sm?s modelio. Taikaus ir bendradarbiaujan?io Ryto Azijos regiono planas yra
tik pozityvistinis naratyvas tarptautiniuose santykiuose, kur Š. Kor?ja
realiausiai užima mažiausiai pakei?iamos valstyb?s status? tokio
bendradarbiavimo lauke. Ta?iau ži?rint dar per šiandienin? pasaulio prizm?, sutar?i?
bei susitarim? laužymas gali b?ti traktuojamas kaip tam tikra racionali Šiaur?s
Kor?jos užsienio politika, kuri yra koncentruota ? laviravim? tarp didesn?
gali? turin?i? valstybi?. Šie veiksmai yra grindžiami realizmo teorija, kurios
kontekste galios siekimas yra pagrindinis valstyb?s uždavinys tarptautin?je
politikoje.21Tai
parodo, kad ši šalis yra pasirinkusi savotišk? apgavyst?s ar mažo interesuotumo
politikos model? tartautin?je arenoje, o tai tik apsunkina situacij?, kadangi
yra sunku nusp?ti, koki? veiksm? gali griebtis pastaroji valstyb?. Gr?žtant
prie pagrindini? klausim? d?l Š. Kor?jos branduolin?s programos problemos,
galima sakyti taip, kad šalis vis tik yra likusi ties dvidešimto amžiaus
politikos burbulu ir atsiremia ? Šaltojo karo problemas, ryt? Azijos šalis
linkusi primesti karin? agresyvum? kitoks valstyb?ms, jeigu tai liest? jos pa?ios
saugumo klausim?. Be to, Š. Kor?ja yra potenciali gr?sm? pasaulio taikai, o
labiausiai JAV, kuri yra kaltinama d?l vis? kilusi? situacij? ir esam?
tartautini? santyki? nutarim?. Vertinant ?vairius pasisakymus ir keliamas
problemas d?l atominio ginklavimosi modelio, JAV ir Š. Kor?ja dažniausiai yra
labiausiai linksniuojamos tautos, o ne retai ir priešinamos viena su kita.
Visgi realiausias ir efektyviausias Š. Kor?jos branduolin?s programos problemos
sprendimo b?das yra derybos. XXI amžiuje keliama pasaulin?s gr?sm?s vizija
neramina ir tuo, kad ne tik Š. Kor?ja yra branduolin?s programos dalis, ta?iau
ir eil? kit? šali? turin?i? ar besiruošian?i? tur?ti tokio tipo ?rank?. Tod?l
sukonkretinus keliam? problem? d?l galim? gr?smi?, bene geriausiai j? apib?dina
Martino Liuterio Kingo Jaunesniojo fraz?, jog norint tur?ti taik? žem?j?, m?s?
lojalumas turi tapti visuotinis, o ne dalinis. Tai reiškia, kad reikia sukurti
pasaulin? perspektyv? viršijant taut? principus ir pad?t?. Jeigu yra iškelta
problema, reikia j? spr?sti nepažeidžiant nei vienos pus?s interes? lauko ir
idealogini? princip?.

 

 

Literat?ros s?rašas

Berži?nas,
Valentinas, Seminaras: „Realizmas”,  2017 09 20.

Brooke, James, „North Korea Says It Is Using Plutonium to
Make A-Bombs”, New York times, 2003. Ži?r?ta 2017
12 16

Goldberg, Jonah, „How Do You Solve a Problem Like North Korea?”,
2017. , Ži?r?ta
2017 12 05

Hill, Chistopher
Robert, „The Offensive Ambitions of North
Korea’s Nuclear Program”, 2017. , Ži?r?ta 2017 12 05

Harris Bryan, Bott Ian,
Pong Jane, Leatherby Lauren, „North
Korea: A rising threat”, Washington, 2017, , Ži?r?ta 2017
12 11

Jankni?nait?, Dovil?, Paskaita: „Realizmas”, 2017 09 28.

Ka?inskas, Justas, „Šiaur?s Kor?jos kriz?s – j? sprendimo b?dai
ir ?taka pasaulio saugumui”, Kaunas, 2011.

Mearsheimer, John, „The tragedy of great power politics”,
United States of America, 2001.

Morgenthau, Hans J., „The struggle for power and peace”, 1993.

Petraitis, Jaunius, „Politinis realizmas tarptautiniuose santykiuose: samprata ir
nesusipratimai po

šaltojo
karo”, Vilnius, 2012.

Radžvilas, Vytautas, „Netikros tikrov?s: ištakos ir pavidalai”,
Vilnius, 2013.

Vitkus, Gedeminas et al.,
„Lietuvos metin? strategin? apžvalga”,
Vilnius, 2011.

Žiubrys, Marius, „Jungtini? taut? saugumo tarybos reforma:
Rytu Azijos regiono valstyb?s ir reformos modeliai XXI amžiuje”, Kaunas,
2010.

1 Chistopher
Robert Hill, „The Offensive Ambitions of North Korea’s Nuclear Program”, 2017.                                  , Ži?r?ta 2017 12 05

2 Jonah
Goldberg, „How Do You Solve a Problem Like North Korea?”, 2017.                                                                        
, Ži?r?ta 2017 12 05

 

 

3 Jaunius Petraitis,
„Politinis realizmas tarptautiniuose santykiuose: samprata ir nesusipratimai po
šaltojo karo”, Vilnius, 2012, p.30.

4 Dovil?
Jankni?nait?, Paskaita: „Realizmas”, 2017 09 28.

5 Hans J. Morgenthau, „The
struggle for power and peace”, 1993, p. 3.

6 Morgenthau,
p. 4.

7 Ten pat, p. 4.

8 Ten pat, p. 9.    

9 Ten pat, p. 11.                                                                                       

10 Ten pat, p 11.

11 Ten pat, p. 12.

12 Vytautas
Radžvilas,
„Netikros tikrov?s: ištakos ir pavidalai”, Vilnius, 2013, p. 46.

13 James
Brooke, „North Korea Says It Is Using Plutonium to Make A-Bombs”, New York
times, 2003.                               
Ži?r?ta 2017 12 16

14 Justas
Ka?inskas, „Šiaur?s Kor?jos kriz?s – j? sprendimo b?dai ir ?taka pasaulio
saugumui”, Kaunas, 2011, p. 29.

15 Gedeminas
Vitkus et al., „Lietuvos metin? strategin? apžvalga”, Vilnius, 2011, p. 39.

16 Ka?inskas,
p.30.

17 Valentinas
Berži?nas, Seminaras: „Realizmas”,  2017
09 20.

18 John
Mearsheimer, „The tragedy of great power politics”, United States of America,
2001, p. 14.

19 Marius Žiubrys, „Jungtini?
taut? saugumo tarybos reforma: Rytu Azijos regiono valstyb?s ir reformos
modeliai XXI amžiuje”, Kaunas, 2010, p. 13.

20 Bryan Harris, Ian Bott,
Jane Pong, Lauren Leatherby, „North Korea: A rising threat”, Washington, 2017,
, Ži?r?ta 2017 12
11

21 Ka?inskas,
p. 37.